Simbolika

Seirijų herbas

2003 metų rugpjūčio 16 dieną Seirijai iškilmingai įtvirtino naująjį miestelio herbą. Iš Seirijų miestelio kilusio dailininko Stasio Jančiuko herbo projektas: trys juodi vėžliai auksiniame fone - laimėjo konkursą ir buvo pripažintas teisėtu Seirijų bendruomenės simboliu. Baliniai vėžliai pasirinkti todėl, kad jie yra reti, nykstantys ropliai, įrašyti į Raudonąją knygą. Reikia paminėti ir tai, kad ši rūšis gyvena tik netoli Seirijų esančiuose draustiniuose: Juodabalėje, Kuciuliškėje ir Stračiūnuose. Vėžlys – tai taurumas, ilgaamžiškumas, drąsa. Herbo etaloną parengė dailininkė Laima Ramonienė.



                                                       Seirijų himnas
                                                                                   
                                                             žodžiai ir muzika Genovaitės Švabienės

                                                       Saulė budina rytmečio tylą,

                                                       šypsos saulė ir melsvas dangus.
                                                       Naujai dienai Seirijai pakyla,
                                                       dzūko širdžiai kampelis brangus.

                                                        Čia piliakalniai, pilkapiai mena

                                                        krašto praeitį, žmones, karus,
                                                        Jos kultūrą, istoriją seną,
                                                        Radvilų ir Sapiegų dvarus.

                                                               Priedainis
                                 Seirijai Seirijai, apsigaubę 
                                                               legendom senom.
                                                               Gyvuokit, Seirijai, garsėkit
                                                               darbais ir dainom.

                                                         Mindė priešai papievius gėlėtus

                                                         sklandė skausmas, dejonės, malda.
                                                         Lijo motinų ašarom lietūs,
                                                         tie laikai nebegrįš niekada.

                                                         Mielas krašte, tavęs neiškeisiu

                                                         aš į miesto triukšmingas gatves.
                                                         Kur beeisiu, iš kur bepareisiu,
                                                         tėviškėlėn takelis parves.

                                                               Priedainis

                                 Tegul niekada niekas nežeidžia
                                                         dzūko laimės, motulės širdies.
                                                         Tegul dygsta, bujoja ir skleidžias
                                                         tik gražiausi žiedai ateities!

                                                               Priedainis