Su gandrų pulkais danguje , gaudančiais oro sroves padebesiuose (anądien mačiau geras penkias dešimtis pakibusių virš miestelio), bumsinčiais sode obuoliais, su ore tvyrančiu pušų, dūmo, javapjūtės kvapu. Atrodo, tiek čia tos vasaros tebuvo...
Jei ne turistai ir poilsiautojai (štai koks smagus vaizdelis , kuriuo pasidalino Rimas Vaičiulis), Seirijai būt kaip išmirę. Kas laukuose darbuojasi ( pati javapjūtė), kas atostogauja, kas nuo kaitros besislėpdami ežerų pakrantes nugulę. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad gėlynai nuravėti ir palaistyti, vejos nušienautos, takai nušluoti. Bet visiems neįtiksi. Štai viena moteriškė vietinėje spaudoje ėmė ir pažėrė kritikos. Mat kapinės prastai tvarkomos, tik miestelio centras prižiūrimas ir taip toliau... Kritika visada gerai, verčia pasitempt ir judėt pirmyn. Šioje vietoje labai noriu pacituoti JAV prezidentą Džoną Kenedį, kuris yra pasakęs " Neklausk ką tau gali duoti valstybė, bet klausk ką gali duoti jai".Tai va. Toks moralas.
AČIŪ visiems besidarbuojantiems miestelio labui.
Nekantraudami laukiam kultūros centro ir bibliotekos įkurtuvių( visi mokykitės Seirijų himno žodžius - renginiuos giedosim).
Verslininkams primenu, kad apie savo įmonės veiklą NEMOKAMAI galite pasiskelbti Verslo skiltyje. Tereikia informaciją atsiųsti nurodytais kontaktais.
AČIŪ skaitantiems.
Gražios besitęsiančios vasaros.
