2015 m. vasario 28 d., šeštadienis

Pamąstymai


      Neseniai trispalvę kėlėme Valstybės atkūrimo dienos proga. Ne už kalnų ta diena, kai vėliavos plevėsuos mūsų atkurtos Nepriklausomybės 25 - mečiui paminėti. Ta proga pateikiame Jums Vilniaus lietuvių laikraščio "AIDAS" , išleisto 1938 m. birželio 28 d. straipsnį apie Seirijus, kuriame aprašoma miestelyje vykusi šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio sukakčiai paminėti . Šį straipsnį surado ir visiems parodyti pasiūlė seirijiškis Algis Kisielius. Jūsų patogumui straipsnį paskaitykite šiuo formatu. Kalba netaisyta.

                                   IŠ PRAEITIES STIPRYBĖS SEMIASI   

   Šiemet, minint Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuves, Lietuvos valstybėje rengiamos įvairios šventės. Viena tokių švenčių birželio 19 d. buvo surengta Dzūkų krašte - Seirijuose. Šventės tikslas buvo - pagerbti senovę. Čia dedame " Liet. Aido" tos šventės aprašymą.  
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Redakcija.

    Vyčio tėvynė graži ne tik savo gamta, bet ir dvasios turtais, kurie augo ir gausėjo ne tik laisvėje begyvenant, bet ir sunkius vergijos pančius benešant. Tai ypač ryšku Dzūkijoj, kur šiuo metu rugys savo galvą tyron rytmečio rason linksta vilgyti, kur šlaituose gegutė su linksmais to krašto gyventojais džiaugiasi, kur tyliai su javais banguoja graži, melancholiška artojo daina...

   Seirijai - nedidelis Dzūkijos miestelis. Čia širdis vejas širdį ir nori dainuoti džiaugsmingą dzūkišką tėvynės atgimimo himną. Praeitą sekmadienį čia buvo senovės diena: diena, kurioj šio kampelio dzūkai ir parodė savo švelnios sielos gijomis ataustą praeitį ir kurioj buvo ypač pabrėžtas troškimas vytis tą šmėklą, kuri visus ragina žengti pirmyn, kuri, neatsižvelgdama į nieką naikina skurdžias lūšnas, kuri seniems sako , kad jaunimas kurs naują dainą, naują Dzūkiją...
    Iš prigimties gražus ir geras dzūkas surėžė žirgams, kad iš toli nuneštų ten, kur vyko plačios Seirijų apylinkės paradas - kur buvo parodyta senovė ir pademonstruoti ateities užsimojimai.Plaukė į vėliavomis papuoštus Seirijus iš toli ir arti, pėsti ir važiuoti. Jų suplaukė tūkstančiai. Iškilmes savo apsilankymu pagerbė Ministras Pirmininkas  kun .Vl. Mironas, finansų ministras J. Indrišiūnas, teisingumo ministras B. Masiulis, vidaus reikalų viceministras B. Giedraitis, prof. Tamošaitis, prof. Čėsnys, dr. Janavičius, adv. Grebliūnas, dr. Vailokaitis ir labai daug svečių iš Kauno, Alytaus, Lazdijų ir kitų vietų.
    Svečius Seirijų dzūkai labai gražiai sutiko. Prie papuoštų vartų Ministrą Pirmininką savivaldybės ir visuomenės atstovai pasveikino, pavaišino duona ir druska, o mažosios Dzūkijos dukros įteikė baltų bijūnų puokštes. Ministras 
 Pirmininkas, sveikinusiems dėkodamas, palinkėjo šiam kampeliui sparčiai žengti pirmyn, o mažosioms sveikintojoms  - užaugti geromis ir laimingomis.
    Kartu su seirijiečiais pasimeldę,  svečiai nuvyko nuvyko į aikštę, kur vyko visa svarbiausioji iškilmių dalis.
    Tarus iškilmėms ruošti komiteto pirmininkui žodį tautos atstovas prel. Laukaitis  pasakė gražią kalbą, pabrėždamas seirijiškių pastangas tinkamai atžymėti dvidešimties metų nepriklausomybės gyvenimo sukaktuves.
Prelatas Laukaitis ta proga pasveikino Ministrą Pirmininką ir kitus svečius atvykusius Dzūkijon. Jis pabrėžė, kad daug iškentėję dzūkai nepametė savo tautinių savybių, savo puošnios tėvų žemės, kurios grožis jiems įdiegė nesuteptą grožio pajautimą, meilę praeičiai ir ateičiai. Dabar Dzūkija, pasak prel. Laukaičio, atkuntanti, visose gyvenimo srityse vejasi kitas krašto vietas. Prelatas konstatavo vieningai žengiančios nesulaikomos pažangos keliu tautos meilę  savo Tautos vadui ir jo pastatytai vyriausybei nesigailinčiai darbo bei pastangų skinti saugias ir tikras tautos ateities gaires.
    Visos Seirijų ir apylinkių organizacijos ir tūkstantinės minios savo valiavimu pritarė šiems savo globėjo ir užtarėjo žodžiams.
     Dėkodamas už širdingus sveikinimus, Ministras Pirmininkas seirijiškius pagyrė už jų pasirinktą būdą pažymėti sukaktuves nepriklausomybės davusios ne tik dzūkams, bet ir visai tautai galimumų pareikšti savo kūrybinę dvasią ir pasiryžimo sekti geresnio rytojaus. Ministras Pirmininkas, priminęs sunkius praeities laikus, reiškė viltį, kad " Mūsų tauta grįsdama savo kelius  ne tik laisvės troškimu, bet ir krikščioniškąja dorove, patikrins sau laimingą ateitį, pagrįsta stiprybe, pasemtą iš praeities ir jos gražių tradicijų." Aiškindamas mūsų tautos ateities kelius, ministras Pirmininkas linkėjo Dzūkijai rasti priemonių dvasinės ir medžiaginės kultūros atžvilgiu pasivyti kitus krašto rajonus ir sėkmingai spirtis kitoms įtakoms, galinčioms mėginti jų gyvenimą kreipti nepageidaujama mūsų tautai linkme.
    Po Ministro Pirmininko kalbos visiems iškilmių dalyviams sugiedojus tautos himną, jaunalietuvių orkestrui grojant, organizacijos ir mokyklos pro garbinguosius svečius pražygiavo iškilmės maršu. Pirmieji pražygiavo šaulių daliniai, miškininkai, tautiniais drabužiais apsirengusios dzūkės - jaunos ir senos, moksleiviai, jaunieji ūkininkai, jaunalietuviai, pavasarininkai, tautininkai, verslininkai, žydai, sportininkai, ugniagesiai ir galiausiai - raiteliai.
     Po parado įvykusi programos  dalis, galima sakyti, buvo svarbiausioji ir būdingiausioji. Buvo parodytos įdomios ir gražios šio krašto senovinės vestuvių apeigos, aštuonių kaimų ir vėliau vieno kaimo dainininkės padainavo senovinių dainų. Daugiau kaip 80 metų senutė pašoko, buvo atvaizduoti kai kurie būdingesni mūsų praeities gyvenimo momentai. Ypač visus žavėjo vestuvių apeigos ir šio krašto darbų reprezentantai (pjovėjai, grėbėjos, pabaigtuvininkai) bei dainos, kurių melodijos tokios būdingos ir tikrai dzūkiškos.
    Senovės dienos proga Seirijuose buvo surengtos net dvi parodos. Pradžios mokykloje buvo senienų paroda, o vietos amatų mokykla savo gaminius  rodė savuose rūmuose.
    Senienų parodoje buvo išstatyti senoviški padargai. namų ruošos įrankiai ir ypač daug rankdarbių. Vien juostų buvo apie pora tūkstančių. Gėrėdamasis šia paroda, Ministras Pirmininkas pareiškė, kad tai yra dzūkės moteries darbštumo ir jos sielos paradas. Ji gyvena skurdžiai,  labai daug dirba. Tą laiką, kai nebūna namie ir sunkiai dirba, ji stengiasi paįvairinti skambia daina, o jos laki vaizduotė sukuria modelius tiems įvairiaspalviams raštams, kurie, pasitaikius progai, panaudojami juostoms ir kilimams austi. Varge gimė tie margaspalviai raštai , ir tai dzūkei tegu teikia vilties, jog ji, šventai įvykdydama didžiąją moters paskirtį, su tikėjimu, viltimi ir meile tvirtai gyveniman žengia. Prie tokios nuomonės galima tik prisidėti ir palinkėti jai tikrai įsikūnyti.